Geg 03
Apsvaigę nuo įspūdžių, balandžio 20 d. palikome Paryžiaus priemiestį, kuriame nakvojome, ir patraukėme į nykštukinį Liuksemburgą. Tai šalis, garsėjanti aukštu pragyvenimo lygiu ir išvystytu finansų sektoriumi. Neįtikėtina, bet mažyčiame Liuksemburge užregistruoti beveik du šimtai bankų. Čia yra įsikūrę daug ES institucijų, tarptautinių kompanijų, bet mes šios šalies pažinimą pradėjome nuo sostinės senamiesčio. Jaukios gatvelės, išskirtinė Dievo Motinos katedra, XV a. įspūdingas tiltas, daug kavinukių, klubų, linksmų ir niekur neskubančių žmonių, bet įspūdingiausiai atrodo kvapą gniaužiančios akmeninės sienos ir gynybiniai labirintai, kuriuose gyventojai slėpdavosi nuo priešų. Šis žalias miestas, išvagotas stačių skardžių, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tikrai verta jį aplankyti!
Mūsų kelionėje nebuvo kada nuobodžiauti, mus lydėjo spartus tempas, noras pamatyti, tad vakare jau vaikščiojome po Strasbūrą (Prancūzijoje). Šis miestas išskirtinis ne tik baltuoju vynu. Čia puikiai dera įvairios tautos, religijos, kultūros. Miestui žavesio suteikia kanalai, kuriais plaukioja laiveliai, gerai išsaugota architektūra. Lankėme senamiesčio dalį, pavadintą „Mažąja Prancūzija“, mat čia XVI a. stovėjo pastatas, kuriame buvo įkurdinami venerinėmis ligomis sirgę gyventojai. Už šių ligų plitimą atsakingais laikyti prancūzai, todėl visas kvartalas pavadintas jų vardu. Daug Strasbūre ir vokiškos architektūros, nes šis miestas – Elzaso regiono sostinė, kur ypač jaučiama Vokietijos valdymo laikotarpio įtaka. O kur dar XI a. pradėta statyti Dievo Motinos katedra – gotikinis meno šedevras! Ši katedra iki XIX a. buvo aukščiausia visame krikščioniškame pasaulyje, prancūzų poeto praminta „virš miesto sklandančiu rožiniu angelu“. O mus šis angelas pakvietė nurimti ir susikaupti rimtai darbo dienai, juk rytoj pasimatysime Europos parlamente. Laukite tęsinio...

written by Daiva

Geg 03

written by Daiva

Geg 03
Balandžio 28 dieną Šiaulių universitete įvyko skaitymai Balio Sruogos 120-ųjų gimimo metinių proga. Esė pagal Balio Sruogos kūrybą ir asmenybės bruožus siuntė ir mūsų gimnazistės. Vienuoliktokė Rimantė Lapšytė už sukurtą tekstą apdovanota II laipsnio diplomu. Prasmingas ir jaukus rašytojo jubiliejinis gimtadienis.
Rita Ringienė







written by Daiva

Bal 30
Pasakysiu atvirai – nemačiusi Paryžiaus, buvau šio miesto skeptikė. Nesupratau, kodėl visi „eina iš proto“ dėl Prancūzijos sostinės, kol balandžio 19 d. pati su grupe joje nepabuvojau. Paryžius – vienas romantiškiausių pasaulio miestų, žavintis savo istoriniu palikimu bei kultūrine įvairove, įstabia architektūra. Tai – meilės, romantikos, stiliaus ir mados, meno ir kultūros miestas. Miestas, užburiantis savo prabanga ir paprastumu. Ar įmanoma pažinti Paryžių per vieną dieną? Su šaunia gide ir patyrusiais vairuotojais pamatėme labai daug. Ir tikrai tos dienos užteko miestui pamilti.
Miesto pažinimą pradėjome nuo Monmartro kvartalo, kuris jau kelis šimtmečius garsėja kaip menininkų meka. Kvartale galima nusipirkti gatvės menininkų darbų, aplankyti žymųjų Moulin Rouge kabaretą, taip pat Salvadoro Dali ir kitus muziejus. Pavaikščiojome siaurutėmis gatvelėmis, pabuvojome Monmartro pažiboje – Šv. Jėzaus širdies bazilikoje, pasidžiaugėme nuo kalno atsiveriančiais vaizdais ir patraukėme toliau. Dienos užteko pabuvoti kvepalų muziejuje, pravažiuoti garsiaisiais Eliziejaus laukais, apžiūrėti Napoleono Bonaparto įsakymu pastatytą Triumfo arką. Taip pat pabuvojome didingame Invalidų kvartale, kuriam pavadinimas prigijo Liudviko XIV-ojo laikais, kai karalius įsakė pastatyti pastatus karo veteranams apgyvendinti. Šiame kvartale aplankėme Dome bažnyčią, kurios kriptoje ilsisi Napoleono palaikai. Didžiulį įspūdį paliko Paryžiaus centre esanti Dievo Motinos katedra, kurioje buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai. Katedra atvira visiems, norintiems pamatyti šį viduramžių stebuklą. Įspūdinga ir Luvro – vieno didžiausių pasaulyje meno muziejaus architektūra. Į šio muziejaus vidų nėjome, tačiau kieme tikrai aikčiojome iš nuostabos. Pravažiavome daugybę tiltų per Senos upę, įspūdingą Santarvės aikštę, parkus, kuriuose pilna porelių, ar šiaip bendraujančių, skaitančių arba tiesiog besiilsinčių paryžiečių. Kaip gi be Eifelio bokšto? Žinoma, kad jo didybė užbūrė, o ką kalbėti apie vaizdus pakilus į bokšto trečiąjį aukštą!.. Kelionę po Paryžių užbaigėme plaukdami laiveliu Senos upe, kur su audiogidu galėjome dar kartą apžiūrėti šį abejingų nepaliekantį nuostabų miestą. Netikite? Tada jums pats laikas į Paryžių. O mes susitiksime rytoj, bet jau Liuksemburge. Laukite tęsinio...

written by Daiva

Bal 28
„Sparnuotosios supynės“, „Garbanotos mintys“, „Neskraidyk padebesyse“...tokių posakių esame girdėję ne kartą. Sėdi, žiūri į vieną tašką, o mintys- kažkur toli toli...
Svajojame, kuriame, keliaujame, esame, dalyvaujame, veikiame – savo mintyse, ir tik po to bandome visą tai padaryti tikrovėje. Tad ir man „šovė“ mintis, kad šiemet su savo klasės vaikais ir tėveliais „paskrajosime“ savo mintimis. „Kaip tai?“- išgirdau iš tėvų, kai paaiškinau, kokį projektą vykdysime šiais mokslo metais. „Mes nieko nemokame!“- lyg susitarę bandė įrodyti vaikų tėvai.
O nieko ir nereikia mokėti! Tiesiog atverkime savo širdis, grįžkime į savo svajones, „paskrajokime mintyse“, parodykime, tai kas miela ir gera mums patiems. Taip ir sutarėme.
Gintarės Stankutės mama puiki konditerė, tad vaikus pakvietė į tortų puošybos šalį. Vaikai sužinojo, kad yra „valgomas plastelinas“ iš kurio galima gaminti puošmenas tortams. Šauniai dirbo „mažieji konditeriai“ su įvairiais įrankiais, kol galų gale tortas buvo baigtas ir skaniai suvalgytas.
„Alisa iš stebuklų šalies“- Giedriaus Sabaliausko mamytė – atklydo į mūsų klasę ieškoti „pabėgusio triušio“. Su vaikai Alisa „virė“ linkėjimų ir svajonių uogienę, kurią „užkonservavo“ vašku ir „ragaus“ ją tik ketvirtokų išleistuvėse. Po to vaikai grožėjosi siuvinėtais kryželiu „Alisos“ paveikslais, bandė patys išmokti šio amato.



Skaityti daugiau ...

written by Daiva

Perėjimas į puslapį  [1] 2 3 ... 91 92 93